Švento Jono katedra

Šv. Jono katedra pripažinta baroko architektūros šedevru. Iš išorės ji atrodo tarsi griežtų formų tvirtovė. Tačiau užsukus į vidų, lankytoją pasitinka nuostabus reginys. Katedra stebina puošniu interjeru: akmeninės raižytos sienos, skliautinės lubos, meniški altoriai. Išties, čia daug neįkainojamų meno kūrinių, tame tarpe nutapytų žymiojo italų dailininko Mikelandželo Caravaggio. Bet labiausiai atpažįstamas jo paveikslas "Šventojo Jono Krikštytojo nukirsdinimas" (1608 m.). Katedra buvo pastatyta 1572 m. Didžiojo magistro Gerolamo Cassar nurodymu. Ji turėjo tapti konventine bažnyčia, kur galėtų rinktis riteriai - kilmingų Europos šeimų sūnūs. Ordinas jungė skirtingų Europos šalių riterius: italus, ispanus, prancūzus, portugalus. Šv. Jono ordino ištakos siekia 1048 m., kai riteriai gavo leidimą Jeruzalėje pastatyti bažnyčią, vienuolyną ir ligoninę, kur galėjo rūpintis piligrimais. Žlugus krikščionių valstybei Palestinoje, Šv. Jono ordinas persikėlė į Rodo salą. Nugalėti osmanų, riteriai patraukė į Maltą. Tiek Rodo, tiek Maltos saloje jie tvarkėsi kaip savarankiška valstybė. 1798 m. Ordino brolius iš Maltos išvarė Napoleonas Bonapartas. Po Vienos kongreso, salą valdę anglai neleido jiems sugrįžti. 1834 m. Ordinui leista įsikurti Romoje, kur jis gyvuoja ir dabartiniais laikais. Katedros marmuro grindyse matomos 375 antkapių plokštės, kur palaidoti riteriai ir magistrai.

Pastaba: vietos lankymas mokamas - 15 Eur/ suaug. asm., 12 Eur/ jaunimui (12-17 m.) bei senjorams (+65 m.), vaikai iki 12 m. lankosi nemokamai. Paskutiniai lankytojai įleidžiami 16:15.