Marselis: katedra, žuvienė ir muilas (15 unikalių vietų/istorijų be įgarsinimo)

Seniausiame Prancūzijos mieste, kur 300 dienų per metus šviečia saulė, visiškai nerasite paryžietiškos melancholijos. Tai gyvas, pulsuojantis uostas, kuris kartais vadinamas tikru „tautų katilu”. 6 a. pr. Kr.,  vietovėje išsilaipino graikų jūrininkai ir įkūrė gyvenvietę, pavadindami ją „Massalia”. Per daugiau nei dviejų tūkst. metų istoriją, gyvenvietė išaugo į vieną svarbiausių regiono uostų ir antrą pagal dydį miestą Prancūzijoje. Tačiau kino gerbėjams, Marselis asocijuojasi su baltu „Peugeot“ automobiliu iš kultinės komedijos „Taksi“. Miesto gatvės tapo tikra automobilių gaudynių trasa -  viena žinomiausių kino istorijoje. 1998 m. jas „matė” ir Vieux-Port (senasis uostas), kuris įsikūrė prieš daugybę šimtmečių. Nors dabartiniais laikais jis modernizuotas, rytais vis dar galima sutikti laimikį parduodančius žvejus. 
Marselio senamiestis iškilo tiesiai ant antikinio graikų akropolio pamatų. Spalvingas siaurų gatvelių tinklas, stačių laiptų ir virš galvų džiūstančių skalbinių labirintas puikiai sutaria su moderniu menu. Ant aukščiausios miesto kalvos stūkso Notre-Dame de la Garde bazilika, kurios viršūnėje spindi auksinė Mergelės Marijos statula, sauganti jūreivius, žvejus ir, matyt, visus Marselio taksistus. Dėl savo geografinės padėties, miestas tapo Prancūzijos vartais į pasaulį, sujungiantis Italijos, Ispanijos ir Šiaurės Afrikos kultūras. Šis kultūrinis „kokteilis” atsispindi vietos virtuvėje, o ypač „Bouillabaisse” žuvienėje. Tai, kas kažkada buvo neturtingų žvejų sriuba, šiandien tapo prestižiniu patiekalu, kurį noriai ragauja ir vietiniai, ir turistai. 
Marselis – tai ne muziejus po atviru dangumi, o charizmatiškas, šiek tiek chuliganiškas miestas, paverčiantis pasivaikščiojimą tikru nuotykiu. Geriausias vietas jums padės atrasti maršrutas „Marselis: katedra, žuvienė ir muilas”.